Klasikinis viso kūno masažas dažnai vadinamas gydomuoju ne be priežasties. Gydomieji masažai rekomenduojami sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, profilaktiškai, esant raumenų ir sąnarių sąstingiui, sergant stuburo ir sąnarių, širdies ir kraujagyslių,  centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis, taip pat sergant vidaus ligų, kvėpavimo sistemos, virškinimo organų, urologinėmis, ginekologinėmis ligomis, po operacijų, taip pat įvairių ligų profilaktikai.

Estetinėje medicinoje, klasikinis masažas taikomas siekiant panaikinti riebalines – baltymines sankaupas. Sporto medicinoje masažas rekomenduojamas tiek profilaktiškai, tiek po traumų. Gydomasis masažas pagerina sutrikusios vietos kraujotaką ir funkcionalumą, t.y., pašalina skausmą ir raumenų nuovargį, įtampą, pagerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, naikina spazmus, atkuria sąnarių judrumą. Net trumpas masažas atstato organizmą, pašalina pieno rūgštį iš raumenų, didina audinių tonusą ir elastingumą.

Profesionaliai atlikto masažo poveikis raumenims, sąnariams, raiščiams, sausgyslėms kur kas didesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Masažuojant suminkštėja randai, sąaugos po operacijų. Masažas sustiprina sausgysles bei raiščius, pagerina sąnarinės kapsulės mitybą, sąnarių paslankumą, pašalina iš sąnarių nereikalingą druskų kiekį ir atitolina uždegiminius procesus.

Masažas  didina raumenų elastingumą, suaktyvina medžiagų apykaita juose, pašalina trigerius, didina tonusą, gerina susitraukimo funkcijas. Masažuojant kūną mažėja pavojus atsirasti raumeninei atrofijai. Masažas gerina raumenų darbingumą, bei jų atsistatymą po krūvių, nes pašalinamas nuovargis, įtempimas ir pieno rūgštis. Masažas teigiamai įtakoja vykstančius fiziko-cheminius procesus  raumenyse, gerindamas deguonies ir įvairių cukrų tiekimą raumeninėms skaiduloms.

Taip pat masažas veikia kraujotakos ir limfos sistemas. Klasikinio viso kūno masažo metu atliekami judesiai yra akcentuojami iš periferijos į centrą, limfos tekėjimo kryptimi, dėl to pagreitėja kraujotaka ir limfotaka. Masažas itin rekomenduojamas žmonėms, turintiems žemą kraujospūdį. Veikdamas kraujotaką, masažas visų pirma veikia odos kapiliarų tinklą,  iššaukdamas jame kapiliarinę hiperemiją. Kapiliarams išsiplėtus, pagreitinamas kraujo pritekėjimas arterijomis ir palengvinamas jo nutekėjimas venomis, taip didinamas masažuojamos vietos aprūpinimas krauju. Dėl šios priežasties, prieš masažą buvusi suglebusi ir apvytusi oda po masažo tampa rausvesnė, stangresnė ir elastingesnė, todėl odos atsparumas mechaniniams ir temperatūriniams poveikiams kur kas didesnis.

Masažo metu suaktyvintos limfos tekėjimo, sumažėja audinių pabrinkimas. Masažas dirgina visą limfos sistemą pagreitindamas ne tik jos tėkmę, bet ir padidindamas organizmo tonusą. Suaktyvinus limfos tekėjimą mažėja audinių pabrinkimas, nes limfa atlieka detoksikacijos, drenažo funkcijas. Užsiteršus limfai dažniau sergama infekcinėmis ligomis.

Masažo poveikis nervų sistemai. Masažas veikia tiek periferinę, tiek centrinę nervų sistemas. Poveikio kryptis priklauso nuo pasirinktos masažavimo technikos, nuo jos dozavimo (intensyvumo, atlikimo trukmės). Kai kuriomis masažavimo technikomis (trynimu, vibracija) keičiant atlikimo jėgą, o taip pat ir trukmę, galima reguliuoti odos jautrumą skausminiams dirgikliams, o taip pat gerinti judesio ir jutiminių nervų  pralaidumą. Aferentinių impulsų sustiprėjimas, masažo  metu bei po jo, stimuliuoja įvairius  nervinius centrus. Masažo sujudinta nervų sistemą, padeda spręsti miego sutrikimus, padidėja darbingumas. Profesionalus masažuotojas atsižvelgdamas į kliento problemas naudoja atitinkamą metodiką. Kaklo C7 slankstelio masažavimas vibracija ar dilgsnojimu stimuliuoja širdies refleksą, sutraukiantį miokardą, o juosmeninių 1 ir 2 slankstelių vibracinis poveikis iššaukia hiperemiją mažajame dubenyje. Profesionalaus masažuotojo parinkta reikiama technika padeda pasiekti akivaizdžių teigiamų sveikatos pokyčių. Profesionalus masažas suteikiamas ne tik atsipalaidavimą, nes masažo metu raumenys negamina pieno rūgšties ir kitų organinių rūgščių, bet taip pat sumažėja skausmas, pagerėja savijauta, dujų apykaita, aktyvinami arba slopinami refleksai.

Masažas labiausiai veikia odą su joje išsidėsčiusiomis riebalinėmis ir prakaito liaukomis, kraujo indais ir nervinėmis galūnėmis

Masažuojant mechaniškai pašalinami visi ant odos esantys nereikalingi kiekiai apmirusiojo epidermio, prakaito ir riebalų, sekreto likučiai. Būtent dėl šio masažo poveikio  pagerėja odos kvėpavimas, suaktyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kapiliarai, pakyla odos temperatūra, taip suaktyvinamos visos cheminės reakcijos, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija ir medžiagų apykaita audiniuose, pagerėja odos elastingumas ir oda įgyja imunitetą išorės veiksniams.

Akivaizdu, kad pirminis masažo poveikis jaučiamas oda. Masažo metu glostant, trinant ir kitaip veikiant odą gerinama vietinė medžiagų apykaitą odoje, kuri yra vienas iš geriausiu pasyvių viso organizmo medžiagų apykaitos gerinimo stimulų. Šis veiksnys labai svarbu, nes kaip žinia, pagal vandens, anglies dvideginio ir mineralinių medžiagų apykaitą oda tik truputį nusileidžia kepenims ir raumenims. Taigi masažas netiesiogiai veikia poodinio riebalinio sluoksnio sumažėjimą. Masažo kursas stipriai paveikia medžiagų apykaitą, bei suaktyvina vandens, druskų pasišalinimą iš organizmo. Po masažo padidėjęs hemoglobino ir eritrocitų (Eritrocitų pagrindinė funkcija yra išnešioti deguonį pro visą organizmą, tad jie yra susijungę su deguonį pririšančiu baltymu – hemoglobinu) kiekis bei aktyviau išskiriamas anglies dvideginis padeda įveikti miego sutrikimus, energijos stoką bei odos problemas.

Klasikinio viso kūno masažo metu įvairiais rankiniais būdais veikiamos skirtingos kūno sritys. Priklausomai nuo kliento būklės, masažuotojo įvertinimo, nusiskundimų, pritaikoma masažo technika, intensyvumas, būdai, masažo kurso programa ir pan. Todėl, siekiant maksimalaus rezultato, rekomenduojama masažo kursą lankyti pas vieną masažo specialistą. Klasikinio masažo metu masažuojama kaklo, nugaros, stuburo, juosmens kryžkaulio sritys, taip pat apatinės galūnės. Tačiau, kaip minėta anksčiau, priklausomai nuo kliento būklės masažo eiga ir technika gali būti modifikuojama, pritaikoma individualiai.

Klasikinį viso kūno masažą rekomenduojame esant ar sergant:

• širdies ir kraujagyslių ligomis: išeminė širdies liga, po miokardo infarkto, miokardo distrofija, infekciniai alerginiai miokarditai, širdies ydos, arterijų ir venų ligos ir kt.;
• kvėpavimo organų ligomis: bronchitai, bronchinė astma remisijos stadijoje ir kt.;
• atramos-judėjimo aparato ligos ir traumos: distrofiniai procesai sąnariuose, stuburo ligos, sutrenkimai, raiščių ir raumenų patempimai, plokščiapadystė, laikysenos defektai ir kt.;
• centrinės nervų sistemos ligos ir traumos: nervų sistemos traumos, spąstiniai ir vangūs paralyžiai. I ir II laipsnio cerebrinė aterosklerozė, cerebrinis paralyžius ir kt.;
• periferinės nervų sistemos ligos ir traumos: radikulitai, Parkinsono liga ir kt.;
• lėtinės virškinimo organų ligos: gastritai, opinė liga, kepenų ir tulžies pūslės ligos ir kt.;
• odos ligos: plaukuotosios galvos dalies seborėja, psoriazė, neurodermitas ir kiti;
• medžiagų apykaitos sutrikimai: nutukimas, diabetas, podagra;
• Masažas rekomenduojamas ir sutrikus miegui, galvos skausmų gydymui, esant padidintam jautrumui, lytiniam silpnumui ir kitais atvejais.

Masažo atlikti nerekomenduojame kai:

• venų arba arterijų uždegimai, trombozė, varikozinis venų išsiplėtimas, periferinių kraujagyslių aterosklerozė;
• hipertoninės ir hipotoninės krizės;
• aukšta temperatūra, ūmus uždegimas;
• nėštumas, mėnesinių metu, maitinimo metu;
• įvairios odos, nagų, plaukuotosios dalies grybelinės, infekcinės ar nežinomos kilmės ligos; pūlingi procesai (nepriklausomai nuo jų lokalizacijos);
• limfinių liaukų, limfagyslių uždegimai;
• alergija, esant hemoraginiams ar kitiems išbėrimams;
• onkologinės ligos;
• aktyvi tuberkuliozės forma bei venerinės ligos;
• kraujo arba širdies nepakankamumas;
• pilvo ertmės organų ligos.